Local Inn

Atsimerkė sušukus senukui.
-Ožys?
Pakartojusi, šyptelėjo išvydusi Jo išraišką. Linktelėjus galvą išėjo paskui Kannon. Kol dar jis nedingo iš akiračio.

Slippy Cut stipriai pasilenkusi įžengia pro duris, kurios akivaizdžiai jai per žemos. Plaukai visiškai šlapi, o visas kūnas ir šarvai (ji taip vadian tuos skudurus kuriuos yra apsivilkusi) visiškai purvini. Trumpai permetus akimis užeigą nueina tiesiai prie baro ir prie savęs pasideda į barą atrėmusi savo kirvį ir šautuvą. Padedant kirvį jis gan stipriai dungsteli nuo svorio. Taip atitraukusi barmeno dėmesį, kuris atrodė gan suirzęs dėl naujo itin purvino kliento, užsisako itin didelį indą alaus. Turėdama darbo negertu, susilpnina jausmus, bet kadangi šiuo metu nėra ka veikt, ir greičiausia artimiausiu metu nebus, galima ir išgert. Vienas tu paprastų malonumų po sunkios dienos, kuriam nereik dauk pastangų.

Barmenas perkreipta veido mina nužvelgė atėjusią moteriškę. Klientas lieka klientu, todėl paėmęs ąsotį pradėjo pildyti jį alumi.
-Bus 50 ruppi

-Penkiasdešim?!-nustebusiai ir gal kiek irzliai paklausia, apsižvalgo aplink, pasižiūri į save ir nusprendžia jog visdėlto skamba neblogai žiūrint į situaciją. Išsitraukia piniginę, iš kurios sumoka barmenui.
-Dėkui,-pagriebia asotį ir gurkšteli tiesiai iš jo. Pajutusi jog alus neblogas šiek tiek atsipalaiduoja.
-Tai kas šiom dienom čia vyksta? Kažkas gero? Kažkas blogo? Kažkas neįprasto?,-kiek kilsteli vieną antakį ir gal net šiek tiek šypteli. Nors šypsena tai pavadinti būtu sunku. Greičiau jau mažiau atšiauriai atrodantis veidas nei įprastai.

[Ji neturi tiek pinigų xD ]

Barmenas žvilgtelėjo į dešimtinę rupijų ir kelis keistus metaliukus. Kreivai žvilgtelėjo į moterį ir staigiu judesiu atėmė ąsotį iš jos rankų.
-Sumaišei pastatus gal? Valkatomis... khem.. neturinčiais pinigų rūpinasi SilverFire. Tavo stotas panašu, kad jiems praverstų
Piktai dėbtelėjo barmenas, nors stengėsi kiek įmanydamas išlaikyti mandagų toną ir miną.

[ Well shit. how im supposed to know how is much and how much do i have XD ]
Atsistoja ir pasiema kirvį į ranką. Veido mina staigiai grižta į įprastą. Clippy Cut susiraukia ir pasižiūri tiesiai barmenui į akis.
-Niekas iš manęs neatima gėrimo,-iškošia pro dantis.
-Gėrimo kaina tokie kiek sumokėjau... Dėl visko įmanoma susitart. Dabar duokš gėrimą atgal, leisk man pasedėt ir sakyk ką žinai kas vyksta. Gal ir pačiam ko reikia?-parodo bicepsus, o tada kilsteli rankom savo papus. Akivaizdu, bet ko iš barbaro tikėtis? Tiesiog žavinga...
-Kuo greičiau sužinosiu ka nors įdomaus arba ko nori tuo greičiau gausi pinigus už alų. Gal net arbatpinigių įmesiu.

[Turėjai 10 ruppi. Su tiek visi pradeda. Nemokamai vaišinamasi tik SilverFire būstinėje]

Barmenas suraukęs kaktą pažiūrėjo į moters judesius.
-Mums tavo paslaugų nereikia. Jei neturi kur dėti energijos ar ko, jau sakiau, kreipkis į SilverFire guildą. Jų dvaro neįmanoma nepamatyti. Ir jie priima visokius.. ir visokias..
Burbtelėjo, o ąsočio nebegrąžino, bet visą alų tiesiog išpylė į kanalizaciją.

Iš pradžių galvojo eiti link uosto, bet kadangi projektas buvo skraidantis, o ne plaukiantis laivas, Meg sudvėjojo. O ir užsakovo ji nežinojo. Juk dar tik antra diena ji šioje saloje. Beklaidžiojant miesto gatvėmis Meg akys užkliuvo už vietinio inn'o. "Gal ten kas nors galės nukreipti mane kur reikia?". Įėjusi į vidų ir praėjusi baro staliukus nužingsniavo prie atsakingo asmens.
-Sveiki. Aš ieškau žmogaus vardu Normus Tick. Nesu vietinė, todėl nelabai žinau kur kreiptis.
Nutaisiusi nekaltą veidelį, bei kvailoką šypseną raudonplaukė kreipėsi į vyrą.

Tamsus vyriškis pakėlė akis ir nusišypsojo. Nuo paaukštinto stalo krašto pasiėmė plunksną ir pamirkė į buteliuką juodo skysčio. Su kita ranka ištraukė lapelį iš stalčio ir pradėjo rašyti. Judesiai buvo elegantiški ir tvarkingi. Baigęs ištraukė nosinaitę ir nuvalė plunksnos galą. Galiausiai padavė rašteli ir nusišypsojo. Ant lapelio buvo:
"Ponas užsiregistravo šiandien ryte, bet palikęs savo daiktus iškeliavo link mūsų gražaus daržo."
Vaikinas vėl nusišypsojo.

-Ačiū.
Tyliai pasakė vyrui Meg perskaičiusi kas parašyta ant lapelio. Mirktelėjo jam, apsisuko ir išskubėjo iš Inn'o.

Nusispjovė, ir užsimojus kirviu kirto į barą. Ant baro atsirado gan gilus griovys, tačiau neperlūžo... Vos. Persimetė kirvį per petį, nusispjovė ir dideliais vyriškais žingsniais tarsi audra išmovė laukan girdėdama už savęs kylantįn triukšmą.

Alm užėjo į vietinę užeigą ir nieko nelaukęs priėjo prie vienos padavėjos bei garsiai, kad kiti girdėtų paklausė:
- Kur galima rasti princą Haroldą trečiąjį?

Nors padavėja nustebo klausimu, iškart atsake.
-Princas laukia už miesto, bet jo palyda dabar vaikšto po mūsų darželį prie upelio.
Mergina kiek nukreipė žvilgsnį, balta kaukė kiek baugino.

Lėtai išeidamas iš užeigos Alm dar užklausė:
- Prie jūsų darželio dar ir upelis yra?

-Taip tai gražiausia Venos vieta.
Nusišypsojo mergina ir grįžo prie darbų.

Užėjus Renai ir Ritai į vidų, pastaroji iš karto susirado valdytoją.
-Gal žinote kas yra Jan Chance?
Žinojo, kad jis nekalba, bet bent jau gal nurodys asmenį, nes taip tiesiai klausti kuris iš jų yra merginų ieškomas asmuo, buvo per daug nedrąsu.

Paskui merginą nuėjo link Inn'o valdytojo. Netrukdė Renai pirmai užduoti klausimą, tačiau buvo keista, kad iškart neina prie reikalo. Gal ir protingiau, dėl savęs išsiaiškinti su kuo turi reikalų. Tai kantriai laukė vyriškio atsakymo.

Tamsusis vyriškis iškėlė pirštą ir nuėjo į kitą kambariuką. Po kelių sekundžių išlindo su kitų jaunuolių.

-Manęs ieškojot?
Paklausė besikrapštydamas žaizdas ant veido.

Išvydusi randuota vaikiną kelias minutes, be emocijų, spoksojo į išgražinta veidą. Prisiminusi ko čia merginos atėjo, sukruto iš vietos ir išsitraukė skelbimą su užrašu "Detektyvo darbas". Išlanksčiusi priėjo prie jo ir atkišo popierių. 
-Jūs užsakovas? 
Ramiu balsu paklausė, nenuleisdama žvilgsnio nuo jo akių.

Nors spoksojimas nebuvo malonus, vaikinas buvo pripratęs.
-Taip. Sekite mane.
Jan tiesiog pradėjo eiti miestelio gatvėmis.

Paskui randuotą vaikiną nusekė ir Rita su Rena.

Neilgai trukus Rena grįžo su Rita nuo kur viskas joms ir prasidėjo. Visų pirmą apsidairė po barą ar nepamatys taip pat apsirengusių merginų.

Rena ilgai neieškojo, prie staliuko dvi merginos su labai panašiais rūbais juokėsi. Jos aiškiai nepritapo prie aplinkinių garderobų. Suknelės prilaikytos diržu ir visokiomis sagomis, visos su odiniais batais ir kepurėmis. įsiklausius pokalbio, kartais buvo galima išgirsti keistus nesuprantamus žodžius, tikriausiai susijusius su mechanizmais.

Taip pat, kaip Rena, nutarė pirmiau apsidairyti. Išvydusi įtartinas merginas, kumštelėjo savo kompanionei alkūne į šoną.

-Mhmm
Linktelėjo galva pritardama Ritai ir tada stumtelėjo ją, kad pirma užkalbintų merginas.