Local Inn

Supratusi, kad pirmoji turi imtis veiksmų tiesiog pasuko ir nuėjo link besilinksminančių merginų. Priėjusi be jokių oficialių prakalbo ištiesdama rūbų likučius ant jų stalo. 
-Atpažįstat?

Viena iš merginų teigėsi atsisukti į vietinę.
-Tai man atrodo yra medžiaga, mergaitė. Jus čia tokius retai matot?
Su kiek sarkastiška šypsena pasakė mergina. Kitos tuo tarpu juokėsi kiek įgalėdamos.

Rita nepasimetusi toliau kalbėjo.
-Medžiaga išskirtine, tokių vietiniai neturi. Pastebėjau, kad tik jūs atitinkate jos kokybe ir raštus.

Aukštesnė Rena atsistojo Ritai už nugaros ir prakalbo rimtu veidu kreipdamasi į merginų kompaniją.
-Ar netrūksta draugės iš jūsų rato?

Užplūsta klausimų mergina atsiduso.
-Panašu, kad radot medžiagos iš mūsų salos. Galbūt Retina paliko, jos jau čia nebėra, spėju grįžo namo, jai niekada nepatiko vaikščioti po tokius purvinus kaimus..

Išgirdusi atsakymą pasiėmė Reną už rankovės ir nutempė ją į šoną. 
-Arba ta Retina jau sudegusi arba namuose. 
Pasilenkusi sušnibždėjo savo kolegei.

Nepajuto kaip buvo nutempta į šoną. Linktelėjo šnibždančiai Ritai.
-O kaip mes patikrinsime ar ji namuose ar ne?
Uždavė klausimą kolegei, bet kartu ir pati mąstė ką toliau daryti.

-Gal nuvykti tenai? Ar daugiau išklausinėti merginų? 
Ritai nebuvo aiškų ką pirmiau daryti, bei mintyse skaičiavo, kiek joms išeis išlaidų jei reikės belstis į salą.

-Vykti į salą?
Renai sutrūkčiojo akies vokas.
-Juk nerealiai daug kainuos. Mums niekas neatsipirks. Geriau eik klausinėti toliau
Stumtelėjo Ritą atgal prie merginų.

Pastumta, nelabai priešinosi, labai daug klausimų turėjo merginom, kadangi jau prakalbo. Priėjusi toliau tęsė. 
-Ar ji čia buvo su kuo nors susitikti?