Harbor

Prys pribėgo prie savo kolegų, tačiau pasirodė, jog tai visai kiti žmonės. Gužtelėjo pečiais ir grįžo į namus.

Atėjusi į uostą Meg pradėjo dairytis aplink. Kažkur turėjo būti prekybiniai laivai ir ji jų ieškojo.

Nors laivuku buvo daug, Meg aiškiai suprato, kad du dideli laivai buvo prekybiniai. Juose abejose stipriai dirbo, nešiojo prekės. Prie laivų stovėjo keli žmonės vienoje grupėje. Vienas iš jų žymėjo prekes. Kiti tiesiog kalbino jį.

Apsižvalgiusi kiek toliau pamatė ir prekybinius laivus. Ten darbininkai malėsi aplink nešiodami dėžes iš laivų į krantą ir atvirkščiai. Meg priėjo prie vieno iš vyrų su sąrašais. Jie turėjo žinoti kokios prekės atvežtos.
-Sveiki. Gal žinosite, kur galėčiau rasti tvirtos lengvos oro nepraleidžiančios medžiagos?
Raudonplaukė maloniai kreipėsi į žmogų, kuris lyg ir buvo atsakingas už prekes.

Vyriškis nenoriai užmetė akį ant merginos. Pamatęs apsiginklavimą suprato, koks tai žmogus.
-Tau tikriausiai reikia būrės? Jos nepygios.
Pasakė vyriškis grįždamas prie skaičiavimo. Kiti žmonės dabar jau spoksojo į panelę.

-Gal galima būtų susitarti?
Vyrui paminėjus apie kainą, Meg iš karto griebėsi veiksmų. Pinigų neturėjo, todėl tikėjosi išsidėrėti.
-Paslauga už paslaugą?

Vyriškis pakėlė ranką ir aplinkiniai nešėjai sustojo.
-Ka siūlai panelė?
Su susidomėjimu žiūrėjo vyriškis.

Meg tikėjosi, kad vyras turės kokių nors minčių, bet pasirodo reikės galvoti pačiai.
-Gal yra koks nors darbelis, kurį reikėtų padaryti?

Vyriškis nužiūrėjo merginą nuo kojų iki galvos. Atsisuko į vieną vyriškį ir pašnabždėjo. Tas iškart nubėgo į laivą ir atnešė kažkokį popiergalį su plunksna ir rašalo buteliuku.
-Po kelių dienų, mano sūnus atvarys į vietinį balių. Tu užsidėsi suknelę, kurią tau paruoš ir jį palydėsi. Ten turėsi kai ką padaryti ir jeigu prireiks apginti mano sūnų.
Kol vyriškis kalbėjo, pasiuntinukas rašė ant lapo.
-Jei sutinki, gausi norimą medžiagą dabar, bet teks pasirašyti.

Meg išklausė vyro pasiūlymą. Mergina apsidžiaugė, kad susitarti vis dėl to išeis.
-Sutinku, bet du dalykai prieš pasirašant.
Raudonplaukė iškėlė du pirštus.
-Vienas, noriu tiksliai žinoti, ką reikės padaryti prieš pasirašant. Antra, kadangi tai skamba kaip ganėtinai pavojingas darbas, norėčiau ir dvivietės valties prie medžiagos.
Išdėsčiusi viską Meg nusišypsojo vyrui kaip angelėlis.

Vyriškis kiek nusišypsojo, kai mergina pradėjo derėtis.
-Darbas bus tavo medžiotojo srityje ir jis bus suderintas su Silverfire. Daugiau nieko nesakysiu. jei tinka sena valtis, pridėsiu, kitu atveju man neapsimoka.
Rašantysis sustojo ir laukė, kol įvyks žodinis susitarimas.

-Sutarta!
Pergalingai pasireiškė Meg ir tvirtai ištiesė ranką vyrui, kad ją paspausti. Nors tai ir buvo šioks toks nukrypimas nuo jos užduoties, tačiau už tai buvo žadėta burės medžiaga ir valtis. Po to liks surasti tik lenktas ir baigta. Plačiai išsišiepusi mergina laukė tolimesnių vyro nurodymų.

Rašantis samdinys pabaigė rašyti, kol prekeivis paspaudė merginai ranką. Vos tiks paleido, prieš ją atsirado lapas, kur buvo paminėti žodis į žodį, jų susitarimas bei pabraukta eilute, kur turėtų būti vardas ir parašas. Tuo tarpu prekeivis parodė dviem vyrams nurodymus ir jie iškart nubėgo.

Trumpai akimis nusekė nubėgančius vyrus, o tada atsisuko į paduotą lapą ir greit permetusi akimis, kas užrašyta, pasirašė sutartį.

Vos tik pasirašė, vyriškis paėmė lapą, nusišypsojo ir linktelėjo.
-Malonu darant su jumis bizniu.
Vyriškiai atnešė dvivietę valtį ir padėjo ant karučio.
- Jį turėsi gražinti į uostą.
Su tai žodžiais nusisuko ir toliau skaičiavo prekes iš laivo.

Meg labai apsidžiaugė pamačiusi, kad išėjo gauti tai, ko ji ir norėjo. Laiminga ketino pasišalinti, bet dar stabtelėjusi žvilgtelėjo į vyruką, su kuriuo kalbėjo.
-O gal žinot, kur galėčiau gauti tris plonas lentas su metalo basliu?
Nekaltomis akytėmis žiūrėjo į pašnekovą.

Vyriškis vėl atsisuko į merginą. Tyliai ir neaiškiai atsiduso. Aiškiai jautėsi, kad darys tai iš mandagumo po sandorio.
-Sakyčiau pas vietinius amatininkus.
Dirbtine šypsena pasimatė ir vėl pradingo. Jo akys vėl buvo sąraše.