Local Inn

Miestelio vietinis Inn. Čia apsigyvena miestelio svečiai ir keliautojai. Kambariai paprasti ir netinka ilgesniam apsibuvimui. Čia vadovauja Jagger Gretarsson

Grįžusi atgal į centrą iškart pradėjo dairytis užeigos. Pagaliau ją radusi, netrukus jau buvo jos viduje. Iškart prisistatė prie baro, kur rodėsi darbavosi šeimininkas.
-Atsiprašau, bet noriu sužinoti ar pas jūsų nėra apsistojęs Kannon Oh?

Tamsus vyriškis už stalo nusišypsojo ir pradėjo žiūrėti savo užrašus. Netoliese buvo stalelis ir vienas žmogus atsistojo.

Senelis pasitaisė savo rūbus ir pradėjo slinkti link merginos.
-Kvietei mane? Jei ką tu man truputi per jauna. - Nusijuokė senelis.

Atsiminęs barmeno Casper žodžius, Alm pirmiausiai traukė link užeigos, kurioje tikėjosi rasti šį vagišių. Tik įėjęs pro duris jis išsitraukė popierių ant kurio buvo šio vagies vardas ir atvaizdas ir kartas nuo karto žvilgtelėdamas į šį popierių, jis dairėsi kažkokio žmogaus bent kiek panašaus į jį. Taip besižvalgydamas jis pamatė ir jau prieš tai matytą Ritą, todėl kelias sekundes palaukęs akių kontakto, Alm truputi kilstelėjo ranką, taip su šia mergina pasisveikindamas. Galiausiai jis priėjo prie Jagger ir ištiesęs šį popierių jam prieš akis prakalbo:
- Sveiki, gal esate matę šį žmogų?

Prakalbus senukui atsisuko į jį. Dar linktelėjo galvą į šoną, kad žvilgtelėtu, koks turinys už jo nugaros. Taip pat atkreipė dėmesį ir į užeigą įėjusį vaikiną. Susitikus žvilgsniams su Alm kilstelėjo jam ranką.
-Yo.
Atsisukusi į Kannon toliau tęsė kalbą, nekreipdama dėmesio į jo replika apie amžių.
-Aš, dėl misijos. Raudonojo akmens.

-Ahahaha... dėl misijos. O gal pirmiau pavakarieniaukim
Senukas neatsisakė minties praleisti vakarą moteriškoje kompanijoje, nors mergina jam ir vaikiškai atrodė.
-Tu.. geriau.. žmonių aplinkui pasiklausinėk
Senolis atkreipė dėmesį, kad Alm kreipėsi į Inn'o savininką. Todėl pabaksnojęs jam į šoną savo lazda, tuo pačiu lazdos galu pabraukė oru po patalpą ir nukreipė ten, kur prie stalų sėdėjo keletas keliautojų.
-Jie labiau iškalbingesni
-Tai kaip dėl mano pasiūlymo?
Grįžo prie Ritos ir atkišo laisvos rankos parankę.

Alm taip ir nespėjo sulaukti šio inn savininko atsakymo dėl šio "sutrukdžiusio" senuko. Kai jis jam pabaksnojo į šoną, Alm greiti vagies instinktai suveikė ir jo viena ranka greitai sujudėjo link diržo, prie kurio buvo paslėptas jo durklas, bet tik palietęs šį durklą, jis atsisuko į senuką, išklausė jo, padėkojo už informaciją linkteldamas ir nurimęs nuleido ranką žemyn. Tada jis nuėjo prie žmonių, kuriuos jam patarė senukas ir vėl ištraukęs ir atsukęs šį popiergalį į juos, prakalbo:
- Sveiki, gal galite man padėti? Gal žinote kokios naudingos informacijos apie šį žmogų?

Kompanija sėdėjusi prie stalo nukreipė žvilgsnius į Alm rodomą popierių. Pora vyresnių vyrų trūktelėjo pečiais, pažvelgę į užklaususįjį vaikiną, kai tuo tarpu, iš pažiūros jauniausias kompanjonas, pašoko ant kojų net su trenksmu atsiremdamas į stalą.
-Aš sakiau, kad anas pacanas man buvo kažkur matytas. Posterį žalčio galva gi puikuojasi.
Jis energingai pasisuko į Alm išpūsdamas krūtinę ir ištiesė ranką link išsidažiusio vaikino, delnu į viršų.
-Mačiau aš jį ir žinau link kur patraukė

Alm išsitraukė 5 ruppi iš kišenės ir dėdamas juos šiam jaunuoliui į delną labai tyliai ištarė:
-Aha....?

Jaunuolis sugniaužė 5 ruppi į kumštį ir pasilenkė arčiau Alm.
-Prasilenkėm su juo išeinančiu iš miesto... gal kažkur prieš valandą. Jis šlubavo, tai manau niekur toli nebus nuėjęs, o gal net nakvos kur priemiesčio gruvėsiuose. Kai praeidinėjom pro juos, tai net kraupu darėsi. Vėjas ten langus ir duris varsto

Kadangi Alm buvo gana neturtingas vagis, jam buvo gaila šių 5 ruppi už kelis žodžius, bet vien pagalvojus kad gali gauti dešimt kartų daugiau - iškart palengvėdavo. Jei nori daugiau nebevokti, Alm būtinai turi kuo greičiau įvykdyti šią misiją.

Dėl to jis jau pradėdamas eiti iš šios užeigos ir padėkojęs informatoriui paspartino žingsnį ir traukė ieškoti šio vagies, kol neprarado jo šiltų pėdsakų.

Pažvelgusi į jo parankę, ištiesė priešais jį delną.
-Ačiū, soti.
Po šventės jos skrandžiui reikia poilsiaus.
-Tai kaip dėl misijos?
Atsisėdo šalia baro, pagalvojus, kad turbūt pokalbis užtruks su senuku.

Senukas atsikrenkštė.
-Labai skubi gyventi. Mano žiniomis, tokį akmenį įmanoma rasti miške. Jo raudona spalva kitokia nei įprastų akmenų. Ten ne molis ir ne kvarcas. Bet jis neblizga, o toks labiau matinis. Geriausia būtų kažkur dydžio kaip tau iki juosmens.
Senukas ne tik žvilgsniu, bet ir delnu perbėgo Ritos koja aukštyn.

Po tokio judesio iš viršaus pažvelgė į Kannon.
-Hentai...
Pamurmėjo sau po nosimi, bet kaip niekur nieko kalbėjo toliau.
-Jei tokio dydžio.... Ar bus sudėtinga jį atgabenti čia?

-Hmmm...
Numykė senolis, glostydamas sau barzdą dviem pirštais.
-Nėra jis toks sunkus kaip kiti tokio dydžio akmenys.. tačiau tavo laibas kūnelis gali jo ir neparnešti. Jei surasi ir nepakelsi, duok man žinoti. Sugalvosim ką nors kartu.

Linktelėjo galvą senukui ir nulipo nuo kėdės. Skubėjo pasišalinti, kad dar kur nepriliptu jo rankos.
-Iki.
Mostelėjusi ranka išėjo iš užeigos.

Išlydėjęs akimis Ritą, senukas pasisuko į Jagger. Pamojavo jam nusišypsodamasis ir nuėjo prie jo.

Su trenksmu įėjusi, tačiau ramiu veidu, žvilgsniu susirado senį. Greitu žingsniu priėjusi, pažvelgė į Kannon iš aukšto.
-Yo...
Merginos veidas buvo aptepęs.
-Kodėl tau reikia to akmens?

Kannon žvilgtelėjo į merginą ir kelis kartus sumirksėjo.
-Ką? Aaaa... akmuo. Taip taip taip. Radai? Padarysiu įspūdingą skulptūrą!
Senukas skėstelėjo rankomis, rodydamas jos didingumą ir pats sau patenkintas šypsojosi.
-Tai kur akmuo?

Pagriebė Kannon už marškinių ir pakelė jį nuo kėdės lygi savo akių lygio.
-Sakyk, kur čia šuo pakastas.
Neatitraukdama žvilgsnio žiūrėjo į senį.

[o Rita nepermaža taip kietai elgtis?]

Kannon su ta pačia šypsena žvelgė Ritai į veidą. Jo netrikdė merginos elgesys, tačiau viena ranka vis tik nukeliavo ant merginos užpakaliuko.
-O kas tau neduoda ramybės, vaikelį?

Pajutusi jo ranką ant užpakalio pažvelgė į šoną. Padėjo Kannon į vietą.
-Kodėl tas akmuo saugomas?
Rodos ataušusi prisėdo šalia, žvelgė į priešais save esantį turinį.
[ūgis? ar amžius?]

[ūgis]

-saugomas?
Senukas išplėtė akis ir nuo jo veido dingo savimi pasitikinti šypsenėlė. Mina aiškiai rodė, kad Kannon apie tai nieko nežinojo.
-Kaip tai saugomas? Kodėl?

[Teche, tarkim jį šiek tiek pakėliau]
-Tai ir noriu išsiaiškinti.
Sukryžiavusi rankas po krūtine, užsimerkė, šiek tiek atsilošė atgal, atsiduso.

Senukas susimąstė ir ėmė pirštais glostyti savo barzdą.
-Aha!
Pagaliau kažką sugalvojęs kumščiu trenkė per kitos rankos delną.
-Ot ožys, ką?
Sumurmėjo sau panosėje ir pasisuko į Ritą.
-Sunkus tas akmuo? Einam parsinešti
Kannon akyse šokinėjo keisti velniukai, o lūpas iškreipė maža šypsenėlė.